Mokyme dažnai bandome balansuoti tarp dviejų uždavinių: išlavinti savo mokinio siaurą specifinį įgūdį ar jį/ją išmokyti apjungti bei panaudoti skirtingus įgūdžius prasminėje veikloje. Vienose mokymo praktikose daugiau dėmesio skiriame į specifinį įgūdžio lavinimą nukreiptoms pratyboms, o kitose - integruotai įgūdžius apjungiančiai praktinei veiklai. Šiuolaikinėje ugdymo praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama integruotoms veikloms, net ir matematikos pratybų sąsiuviniai pilni skirtingus įgūdžius integruojančių elementų. Šiuolaikinę ugdymo praktiką daug sunkiau supranta tradicinėje sistemoje ugdyti tėvai. O ir pedagogams kartais sunku susiorientuoti, kaip mokinius veikia naujoviška ugdymo medžiaga.
Šiame straipsnyje iš Ned Herrmann visuminio proto® metodologijos perspektyvos noriu pažvelgti į integruoto ugdymo praktiką mokant priešmokyklinukus matematikos. Kaip vienoje konkrečioje užduotyje pajungiami skirtingi proto visumos segmentai ir integruojami skirtingi įgūdžiai.
Pažiūrėkime, kokių protinių gebėjimų iš priešmokyklinukų reikalauja ši užduotis: „Nupiešk ant šakos tiek obuolių, koks skaičius parašytas“ (iš O.Štitilienė, M.Jurevičienė. Matematika. Užduotys 5-6 m. vaikams). Tuos gebėjimus ženklinu raidėmis pagal Nedo Herrmanno proto visumos modelio ketvirčius. Sėkmingam šios užduoties atlikimui reikalingi tokie gebėjimai:
- Žodinės instrukcijos supratimas (A)
- Gebėjimas atmintyje išlaikyti instrukciją (5-6 m. vaikas dar nemoka skaityti instrukcijų)
- Kompleksinės užduoties suskaidymas į optimalią veiksmų seką (B)
- Analogiškų užduočių atlikimo patirties perkėlimas į užduoties atlikimo situaciją, t.y. „padaryk, kaip anksčiau darei“ (B)
- Disciplina: išklausyti instrukciją iki galo (B)
- Disciplina: paklusti instrukcijai ir atlikti iki galo (B)
- Gebėjimas efektyviai panaudoti laiką, sekti laiką darbo metu ir padaryti laiku (B)
- Skaičių simbolių pažinimas (A)
- Gebėjimas skaičiuoti iki penkių (A)
- Kritinis atlikimo įsivertinimas eigoje ir gale (A)
- Obuolio vaizdinio susikūrimas ir išlaikymas (D)
- Obuolių kiekio ir jų išdėstymo vizualizacija ant šakos (D)
- Motorinis rankos įgūdis, leidžiantis nupiešti obuolį (apskritimą) (C)
- Savęs motyvacija, nusiteikimas ir „užkūrimas“ užduočiai (C)
- Palankus santykis su instrukciją teikiančiu, t.y. jaučiuosi saugiai, pasitikiu, pripažįstu autoritetą ir priimu tai, ką jis/ji sako (C)
- Komunikaciniai gebėjimai, įgalinantys paklausti, pasitikslinti arba paprašyti pagalbos (C)
Šios užduoties sudėtingumą nulemia naujumo lygmuo tam konkrečiam vaikui, t.y. kiek naujų žinių ir įgūdžių ji reikalauja, ir reikalingas mąstymo plotis, t.y. apimama proto visumos dalis. Platus gebėjimų sąrašas ir mąstymo būdų įvairovė (visos keturios raidės) leidžia teigti, kad užduotis yra kompleksinė.
Užduoties sudėtingumas kiekvienam vaikui priklauso ne tik nuo tam vaikui probleminių gebėjimų kiekio, bet ir nuo vaiko mąstymo stiliaus atitikties užduoties HBDI profiliui. Norėčiau juos abu pakomentuoti.
Probleminių gebėjimų kiekis ir jų suvaldymas
Prieš duodami šią užduotį vaikui turėtume paklausti: „Kuri dalis iš šių užduočiai reikalingų gebėjimų yra jau išvystyti ir pasiekę įgūdžio stadiją? Kas gali būti atliekama automatiškai be didesnių pastangų?“ Jei visi įgūdžiai yra neprobleminiai, tai užduotis praranda prasmę, nes ji per lengva. Jei visi probleminiai, užduotis taip pat praranda prasmę, nes ji tampa neįveikiama.Tada reikia savęs paklausti: „O ko noriu išmokyti šia užduotimi?“ Jei dėmesio centre yra matematika, o aš šia užduotimi siekiu specifinių dalykų: išmokyti vaiką skaičiuoti ir skaičiaus simbolį susieti su kiekio sąvoka, tai šie gebėjimai turėtų būti probleminiai, o kiti, idealiu atveju, - automatinio atlikimo lygmenyje. Jei vaikas svarstys, kaip ant šakų išdėlioti obuolius arba bandys priversti savo ranką piešti apskritimą, tai ne skaičiai jam bus galvoje.
Herrmanno visuminio proto® metodologija reikalauja išlaikyti proto visumą, bet prašoma tai daryti ne bet kaip, o „su protu“, t.y. numatant smegenų ketvirčių aktyvavimo seką.
Šiek tiek neurofiziologijos.
Turime žinoti, kad žmogui atliekant užduotį suaktyvinamos konkrečios smegenų sritys, kur akumuliuojama minties energija ir konkrečioje mąstymo funkcijoje pasiekiamas efektyvumas. Paskui signalas pereina į kitą smegenų sritį ir ją suaktyvina, tada atliekama kita minties funkcija. Tyrimai rodo, kad signalas lengvai juda viename ketvirtyje, nesunkiai pereina tarp viršutinio ir apatinio ketvirčio kairiajame (tarp A ir B) ir dešiniajame (tarp C ir D) smegenų pusrutuliuose; sunkiau signalas pereina tarp pusrutulių (tarp A ir D; B ir C), o ketvirčių, išsidėsčiusių įstrižainėse - A ir C bei B ir D - ryšys yra problemiškas. Gebėjimas greitai perkelti signalą iš vienos smegenų srities į kitą vadinamas proto judrumu (angl. mind agility)
Pabandykime sudaryti vieną (bet ne vienintelę galimą) proto ketvirčių aktyvavimo seką šiai užduočiai:
- Instrukcijos analizė ir užduoties supratimas (A)
- Užduoties išskaidymas į žingsnelius, kuriuose būtų panaudojami specifiniai įgūdžiai į vieno ketvirčio (B)
- Motyvacijos atlikimui pažadinimas, kas gali būti iš vidaus motyvuojant save arba motyvacija iš išorės santykyje su tuo, kas prašo atlikti užduotį (C)
- Savęs disciplinavimas ir susiorganizavimas darbui (B)
- Darbas su skaičiais: kiekvieno skaičiaus atpažinimas, įvardinimas ir pažymėjimas po šaka reikalingu kiekiu taškelių (A) Taškeliai tam, kad skaičiavimo metu neįsijungtų piešimas.
- Obuolių vizualizacija: kokio dydžio ir kokios formos obuoliai bus piešiami ties kiekvienu taškeliu, kad jie tilptų (D)
- Darbas pieštuku ir obuolių formos išpildymas (C). Eigoje galima grįžti į prieš tai buvusį punktą (D) ir atgal (C)
- Baigus ties emocine gaida (C) reikėtų peržvelgti obuolių visumą, kaip piešinį (D) ir tik tada grįžti įsivertinimui ir patikrinimui, ar obuolių kiekis atitinka skaičius (A). Matematikos pamokoje reikia užbaigti ties A ketvirčiu, o iš C ketvirčio ten sunku tiesiai patekti.
Kaip vaiko mąstymo stilius veikia užduoties atlikimą
Dar viena perspektyva atsiveria, kai pažįstame vaiko mąstymo unikalumą ir pripažįstame vaikui teisę mąstyti unikaliu būdu. Tada savęs paklausiame, kaip vaiko mąstymo pirmenybių profilis (HBDI profilis) atitinka užduoties profilį. Vieniems vaikams lengviau atlikti vienas užduotis, o kitiems - kitas. Kadangi mūsų analizuojamos užduoties profilis yra labai platus, tai čia kiekvienas vaikas turi galimybę ką nors atlikti gerai (nebūtinai viską). Sėkmingiausiai šią užduotį atliktų išlavintas balansuoto profilio vaikas (X profilis), kuris jau demonstruoja daugumą minėtų gebėjimų. Daug įdomiau pažiūrėti, kaip užduotį galėtų atlikti skirtingų mąstymo profilių mažieji.A profilis
Pirmiausia gerai išklausysiu užduotį, ką čia reikia padaryti. Čia skaičius sako, kiek obuolių reikia nupiešti. Pirmoje eilutėje pavyzdys, jis rodo, kaip teisingai reikia padaryti. Vienas, du, trys obuoliai ir skaičius trys. Viskas aišku.
O kokie kiti skaičiai? 4, 1, 2 ir 5. Aš žinau tuos skaičius. Čia skaičiai surašyti ne iš eilės. Kodėl? Gal čia klaida. Paklausiu mokytojos?
Obuolys - tai tik apskritimas. Nupiešti lengva, apvedžiosiu apvalią skylutę savo liniuotėje ir linija sujungsiu su šaka.
Kas čia iš tikro svarbiau: pats obuolys (apskritimas) ar obuolių kiekis (skaičius)? Paklausiu mokytojos.
Užtenka svarstyti, metas daryti, jau visi piešia, mokytoja sako pasiskubinti. Jau padariau. Paskaičiuosiu. Viską padariau gerai.
B profilis
Ko čia reikalaujama? Nupiešti obuolius pagal skaičius.
O kaip tai padaryti? Geriausia daryti taip, kaip dariau anksčiau. Anksčiau spalvinau obuolį prie „O“ raidės. Bet čia ne raidė, o skaičius. Be to, reikia čia piešti, o ne spalvinti.
Pažiūrėsiu, kaip dirba kiti. Jonukas krapšto nosį, Katrė pilną lapą pripaišė obuolių ir juos spalvina raudonai. Bet ne į juos turiu žiūrėti, jie iš mokytojos dar negavo nei vieno lipduko už gerą darbą.
Įdomu, ką daro Onutė. Ji visada gerai padaro. Ji išsiėmė skaičiavimo pagaliukus, juos skaičiuoja ir dėsto ant šakelių. Ką ji darys toliau? Ji nuima pagaliuką ir jo vietoje paišo obuolį.
Aš padarysiu taip: Pirma išdėliosiu tiek pagaliukų, kiek sako skaičius, o paskui kiekvienam pagaliukui piešiu obuoliuką. Tik, kad nieko nepraleisčiau.
Padariau. Ar tikrai nereikia spalvinti? Paklausiu mokytojos.
C profilis
Man labai patinka mūsų mokytoja. Ji nori, kad mes nupieštume obuoliukus. Aš jai nupiešiu patį gražiausią obuolį. Padarysiu didelį ir raudoną su žaliu lapu. Gavosi širdelės formos. Jai turėtų patikti.
Ką mokytoja man sako? Aha, ji nori daug obuolių. Gerai padarysiu daug, tiek kiek telpa. Vieną didelį ir daug mažiukų.
O, mano draugei pieštukas nulūžo. Aš jai paskolinsiu drožtuką. Onute, kokie gražūs tavo obuoliukai! Jai taip pat patinka mano piešinys.
Ką vėl mokytoja sako? Vėl negerai! O aš norėjau, kad jai patiktų. Ji nori, kad skaičiuočiau. Gerai, aš paskaičiuosiu: vienas, du, trys… devyni obuoliukai. Klausia, kiek obuolių ant vienos šakos. Gerai, paskaičiuosiu, kiek jų nupiešiau ant kiekvienos šakos: vienas, du, trys… Mokytoja pirštu rodo skaičių ir sako, kad reikia tiek obuolių, koks skaičius.
Padariau blogai. Dabar mokytoja supyks. Paprašysiu naujo lapo ir viską padarysiu iš naujo. Neliko laiko?
D profilis
Sako „nupiešti“, aišku, piešiu. Tos tuščios vietos tarp šakų taip ir prašo, kad aš ten obuolį pakabinčiau. Pažaisiu kotelio ilgiu taip, kad obuolys kabėtų, ten, kur jis turi kalbėti. Čia obuolys, čia kitas obuolys, o čia nupiešiu mažą obuoliuką, o čia - didelį.
O kam čia tie skaičiai šonuose? Aaaa, jie yra apvesti apskritimu, kaip obuoliukai. Tada jiems pripiešiu lapelį ir padarysiu iš jų obuolį. Gražūs gavosi „skaičiukai-obuoliukai“. Padarysiu visus obuoliukus tokius, su skaičiukais viduje. Gavosi "skaičių obelis".
O kai nuo tokios skaičių obels nukris „obuolys-skaičiukas“ ant žemės, jo vietoje išdygs naujas medis, kuris turės to skaičiau formą. Kaip juokingai atrodys „5“ formos medis…
Ką ten mokytoja, šalia atsistojusi sako? Kažkas negerai? Skaičius - tai obuolių kiekis. Paskaičiuosiu obuolius ir nereikalingus išbrauksiu. Viskas susigadino. O taip gerai buvo sugalvota. Kai mokytoja nematys, nupiešiu skaičiukų obelį ir naujai sudygusius skaičių formos medžius.
Šie keturi profiliai jokiu būdu neleidžia aprėpti visų vaikų mąstymo įvairovės (suaugusiųjų imtyje jie visi sudarytų tik 5%), bet jie mums padeda suprasti reakcijos į užduotį kraštutinumus. Kiekvienas iš šių mokinių, atsispirdamas į savo mąstymo pirmenybes, interpretavo užduotį ir ją savaip atliko. Integruoto pobūdžio užduotis mokiniams suteikė unikalią mokymosi patirtį, sprendimo paieškos, sėkmės ir nesėkmės išgyvenimą bei sukūrė galimybę vystyti savo mąstymui geriausiai tinkančią mokymosi strategiją. Čia, manau, slypi šios užduoties esmė. Nors specifinį matematikos įgūdį (sieti skaičiaus simbolį su kiekio savoka), tikėtina, jie būtų efektyviau išlavinę mažiau integruotoje veikloje.
Apie naujų įgūdžių įgijimo ir jų prasminio panaudojimo integracinėse veiklose balansą teks parašyti jau kitą kartą, nes čia jau per daug išsiplėčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą