Praeitą savaitę trečiadienį į savarankišką gyvenimą išleidau trisdešimt keturis emocinguosius šuniukus. Šventinei puotai buvau paruošusi keturiasdešimt kauliukų (darbo su šuniukais užduočių). Nors tik šešis iš jų spėjome pabandyti, tačiau pajutau, kad būtent jie sukėlė susirinkusių kinologijos entuziastų susidomėjimą.
Mano atsakymas dėl kauliukų trečiadienį buvo trumpas ir daugelį netenkinantis: „Kauliukus konkrečiai vaikų ar suaugusiųjų grupei reikia suruošti patiems ugdytojams“. Negražu, parodyti ir neduoti. Au-au sako šuniukas Nr. 7, kurio vardas Gėda. Tad dabar ir noriu įnešti šiek tiek aiškumo.
Leidinio knygutėje yra pateikti principinės ugdymui skirtų užduočių rengimo gairės: „Ką veikti su šuniukais?“ (4-5 psl.) ir „Darbas su pirmuoju kortelių rinkiniu“ (12-14 psl.) Toliau prasideda specifika ir atsiveria galimybių begalybė.
Kieno emocinis intelektas yra taikinyje? Mano paties/pačios ar kito žmogaus - vaiko ar suaugusiojo? Žinoma, visuomet patarsiu pradėti darbą nuo savęs, nepriklausomai nuo to, ar mama/tėtis, ar pedagogas, ar vadybininkas esate. Tad pirmieji kauliukai yra suaugusiojo darbui su savimi. Tokių kauliukų trečiadieniui buvo paruišta daugiausiai.
Kai jau pradedame galvoti apie kitus žmones, tai turime aiškiai apsibrėžti, kas jie tokie: į mamą įsikibęs kūdikis, po namus šleivojantis metinukas, savo valią demonstruojantis 2-3 metų vaikutis, fantazijų pasaulyje gyvenantis penkiametis, su pareigomis susidūręs priešmokyklinukas, pradinukas, su savimi ir suaugusiais kariaujantis paauglys, savęs ieškantis jaunuolis, save pamiršęs suaugęs žmogus ar gyvenimą reflektuojantis senjoras. Kiekvienas gali pradėti naudoti pirmą rinkinį, tik ne visiems jo pakaks. Pripažinkime, kad kauliukai kiekvienai grupei smarkiai skirsis. Todėl aš noriu pradėti konkrečią kalbą apie kauliukus su aiškiai apibrėžta naudotojų grupe.
Toliau kauliukas turi būti pritaikytas ugdymo kontekstui: vieno ar kelių vaikų ugdymas šeimoje, vaikų grupės ugdymas darželyje arba mokykloje, paramos specialisto darbas su individuali vaiku, trenerio darbas su suaugusiųjų auditorija, vadybininko darbas su komanda profesinės veiklos kontekste, individuali psichologinio koučingo sesija su suaugusiu žmogumi… Mano minėta „Mažųjų mąstytojų akademijos“ patirtis buvo sukaupta ugdant mažuosius šeimoje, jau anksčiau aprašytas atvejis yra tikslingas darbas su suaugusiųjų auditorija, o trečiadienio renginio kauliukai buvo paruošti fragmentiniam darbui su įvairių suaugusių auditorija, kurios dydis ir sudėtis iš anksto nežinoma.
Tačiau vienas iš svarbiausių kauliuko formą ir kietumą nulemiančių veiksnių yra tikslas, kuriuo šuniukas yra įdarbinamas. Aš trečiadienį norėjau tik parodyti visumą, leisti prisiliesti praktiškai (tam skiriant apie 15 min.) ir taip pristatyti priemonę. Jokių ugdomųjų tikslų aš kelti negalėjau. Ugdomuosius tikslus aš keliu po nuoseklaus ir sistemingo ugdytinio (savo vaiko) emocinio gyvenimo pažinimo. O tai man padeda padaryti šuniukai. Aš savęs nuolat klausiu: „Kokie šuniukai jį lanko?“ „Kurie jį išmuša iš vėžių, o kuriuos jis pats bando sugriebti už pavadėlio?“ Tada aš aiškiai matau, kuriam šuniukui laikas išbėgti į priekį, kiek ir kokių kauliukų turiu paruošti trims ar keturiems žingsniams pirmyn. Institucijose dirbantys pedagogai emocinio intelekto ugdymo tikslus turėtų įžvelgti ugdymo programose (jie ten yra), bet ir tai jų neatleidžia nuo savo ugdytinių emocinio gyvenimo pažinimo ir realaus tikslo išsikėlimo.
Trečiadienį renginio pabaigoje aš pravėriau „spintelės“, kurioje susidedu kauliukus duris. Ten pasimatė šešios lentynos, kurias sukaliau pagal septynias Palmer emocinio intelekto dimensijas. Darbiniams tikslams aš įsivedžiau šešias emocinės kompetencijos sritis:
- Emocinė savimonė
- Emocijų raiška
- Kitų žmonių emocijų supratimas
- Emocinis samprotavimas
- Emocinė savivada ir savikontrolė (sujungtos dvi Palmer dimensijos)
- Emocinė vadyba
Emocinį intelektą ugdančiam pedagogui pirmiausia pačiam reikia išplėtoti visas šešias kompetencijas, o paskui nuosekliai nuo emocinės savimonės iki savivados vesti savo mokinius. Ta mintis jau nuskambėjo renginio pabaigos diskusijoje, kurios rimtumas jau buvo praskiestas šampanu. Bet tai reikalauja gilesnės ir rimtesnės diskusijos, nei ta, kuri buvo inicijuojama šunyno atidarymo proga.
Tad iki naujų susitikimų su kinologijos mėgėjais ir profesionalais prie diskusijų stalo seminaruose.
Au-au
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą