Prieš savaitę aš dalyvavau suaugusiųjų švietėjų renginyje Rumšiškėse. Pirmoji diena buvo kupina senų ir naujų susitikimų, informacijos, skirtingų požiūrių, diskusijų… Laikas ištekėjo greitai, dienos pabaigoje pradėjau jausti ne tik nuovargį, bet ir kažkokį vidinį susiplėšymą.
Tada Rasa mus visus pakvietė atlikti kūrybinę užduotį „Mano kelrodė žvaigždė“. Pradžioje atrodė, kad jėgų kūrybinei užduočiai neliko, bet po valandos proceso rezultatas mane nustebino – pajutau vidinę ramybę ir susitvarkymą.
Šiandien iš savaitės perspektyvos galiu pažvelgti į tai, kas gi ten atsitiko pirmos dienos pabaigoje. Interpretuoti pastebėjimus ir suprasti man padėjo Ned Herrmann visuminio proto® metodologija. Noriu šiuo supratimu pasidalinti su visais, norinčiais suprasti ir tikslingai savo veikloje įvesti metodinius elementus. Kaip ir įprasta visuminio proto modelio ketvirčius koduosiu raidėmis - A, B, C ir D.
Dabar aiškiai suprantu, kad vidinę ramybę man atnešė proto visumos atstatymas, dienos pabaigoje persijungiant iš kairės (A ir B) į dešiniojo pusrutulio (C ir D) mąstymo modas: metaforinį, integruojantį, erdvinį, vaizdiniais, vertybėmis ir jausmais grįstą bei tarpasmeninį mąstymą.
„Kelrodės žvaigždės“ metaforos (D) panaudojimas padėjo integruoti (D) platų prasmių (D) lauką į aiškų vaizdinį (D) ir tą vaizdinį realizuoti erdvėje (D) kaip žibintą. Tai man priminė herrmann'istų bandymus problemų sprendimo ir kūrybiniuose procesuose „įjungti“ metaforinį mąstymą.
Užduotis taip pat paskatino ir giluminę vertybių refleksiją (C), pažadino jausmus (C) ir padėjo naujai išgyventi (C) reikšmingų momentų prisiminimus, santykius su svarbiais žmonėmis bei praktine veikla.
Ši refleksija padėjo iškelti ir vystyti „žvaigždės - žibinto“ idėją (D). Čia noriu pastebėti, kad man kilusi idėja ne tik išsiliejo žibinto dekoro sprendimu, bet ir atliko dienos patirčių filtravimo, įprasminimo ir sintezės vaidmenį (D): beprasmė informacija išsitrynė ir užsimezgė prasminiai ryšiai tarp vertybinį filtrą atlaikiusių patirčių elementų. Iš čia, manau, atėjo tas palengvėjimas ir ramybė.
Žibintų uždegimas buvo lydimas malonių jausmų (C) - pasigėrėjimo ir kūrybinės sėkmės išgyvenimo. Deganti žvakė įnešė savo simbolinį krūvį į dienos išbaigimą (C).
Pabaigoje mes buvome paskatinti atsiverti ir pasidalinti (C): parodyti visiems savo kūrinius ir pasidalinti kilusiomis mintimis, vaizdiniais ir jausmais. Tai buvo kokybiškai kitokia komunikacija, nei iki tol vykę informacijos ir požiūrių mainai.
Šiandien iš savaitės perspektyvos taip ryškiai matosi pirmosios „pievelių“ dienos visuma, kurią man pavyko išgyventi. Tikiuosi, kad savo proto visumas susikūrė ir kiti renginio dalyviai.
Dėkui Rasai ir visiems dalyviams už galimybę tai patirti.
Iki kitų „pievelių“!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą